Fejerverkai

kad senovės kinai mesdavo į ugnį bambuko stiebus , jie sprogdavo , skleisdami stiprų garsą ir ryškią liepsną.

Kinijoje yra prietaras , kad vieną kartą į metus visos dvasios eina pasveikinti Nefrito dievą , ir kad jų kelyje nestotų blogosios dvasios , į ugnį mesdavo jaunus bambuko stiebus , kurie kurtinančiai sprogdavo ir baugino blogąsias dvasias .

O Ju – Suno valdymo laikais ( 9 a.) daoso vienuoliai išrado paraką : pirmieji dūminiai milteliai iš salietros , sieros ir medžio anglies , kurie liepsnojo skirtingomis spalvomis ( nors ištiesų , jie ieškojo  nemirtingumo eleksyro) . Bet imperatorius Ju – Sunas buvo patenkintas ir tokiu įvykių posūkiu ir nuo to laiko pas kiniečius atsirado paprotys sutikinėti Naujuosius metus su griausmu ir liepsnojimu . Į bambuko stiebus įdėdavo dūmo miltelių – stroncį , o dėl geltono fejerverko – natrį , žaliajam saliutui – barį , mėlynajam – varį .

Fejerverkai ilgą laiką likdavo įvairiausių švenčių dalimi, nors kiniečiai buvo gerai informuoti apie parako sužlugdymo savybes .

Praėjus šimtmečiui po parako išradimo , kiniečiai pritaikydavo paraką ne tik saliuto kūrimui , bet ir karo tikslams . Šių metų fejerverkai pradėjo keisti savo išorinę išvaizdą : vietoj bambuko stiebų , pradėjo gaminti poperinius vamzdžius su knatu . Kiniečiai nuėjo taikos keliu ir pritaikė paraką įvairiausių fejerverkų kūrimui.

Žymės: fejerverkai, pirotechnika