Geg
9
2013
Akcija!
Autorius: SaliutasDėmesio užsakant šį 4min. muzikinį fejerverkų šou Birželio mėnesiui, jis kainuos tik 1900lt. (normali kaina 2300lt.) Paskubėkite, skaičius ribotas.
Geg
9
2013
Dėmesio užsakant šį 4min. muzikinį fejerverkų šou Birželio mėnesiui, jis kainuos tik 1900lt. (normali kaina 2300lt.) Paskubėkite, skaičius ribotas.
Geg
9
2013
Norime pasidalinti neseniai atliktu fejerverkų šou svečiams iš paskutinio Helios City aukšto.
Vas
19
2013
Epizodas iš neseniai vykusio fejerverkų šou prie Baltojo tilto , surengtas svečiams stebėjusiems jį iš šalia esančio Sky Bar 22 aukšto.
Vas
7
2013
Mūsų vestuvės” vyks 2013 m. vasario 9 – 10 dienomis Vilniuje, viešbučio konferencijų ir renginių centre „Radisson Blu Hotel Lietuva”, esančiame Konstitucijos pr. 20.
Parodoje dalyvaus įvairias vestuvines ir švenčių paslaugas bei prekes siūlančios įmonės. Parodoje rasite viską, ko reikia, kad šventė taptų įsimintiniausia diena Jūsų gyvenime!
Kaip ir kiekvienais metais parodoje dalyvaus ir SALIUTAS komanda, lauksime visų prie mūsų stendo!
Parodos programa:
šeštadienį (02.9) nuo 10:00 iki 18:00 valandos
sekmadienį (02.10) nuo 10:00 iki 17:00 valandos
Sau
21
2013
Naujuosius Metus daugybė vilniečių ir Vilniaus svečių sutiko Vilniaus Katedros aikštėje, vadinamoje Lietuvos širdimi, o Kauno miesto dauguma kauniečių, nekeisdami savo tradicijų, Naujuosius sutiko prie Rotušės.
Sutikdami Naujuosius žmonės kėlė šampano sklidinas taures, sveikino draugas draugą ir aplinkui esančius žmones, gėrėjosi šventiniais fejerverkais.
Aikštė buvo pilna daugybe žmonių. Iš Sereikiškių parko kilo šventiniai fejerverkai.
Aplinkui buvo linksma, bet negalima buvo prarasti atidumo, nes aplinkui buvo leidžiamos raketos, fejerverkai reikėjo saugotis, kad nesužeistų. Tačiau tokiu metu saugumas mažai kam rūpi, juk Nauji Metai, šventė ir kaip visuomet tam tikra dalis žmonių nukenčia nuo leidžiamų raketų ir fejerverkų. Kai po Naujųjų Metų sutikimo aikštė ištuštėja pasimato ir šventės rezultatai. Aikštėj būna primėtyta daugybė tuščių butelių.
Sau
2
2013
Rgs
21
2012
Fejerverkų festivaliai VILNIAUS FEJERIJA tai – Lietuvoje analogų neturintys renginiai, kurie žiūrovų nepalieka abejingų.
Festivalio konkursinėje programoje dalyvaus profesionalios pirotechnikų komandos iš Rusijos, Lenkijos ir Suomijos. Kiekvienos pirotechnikų komandos muzikinį fejerverką sudarys trys dalys: pirmojoje komandos kurs fejerverką pagal tą pačią muziką ir naudos tik baltos, mėlynos ir raudonos spalvos pirotechnikos efektus. Ši rungtis žiūrovams parodys, kaip fejerverkų meistrai interpretuoja esant vienodoms sąlygoms. Antrojoje – kiekviena komanda parodys fejerverką pagal muziką, atspindinčią šalies nacionalinį savitumą, o trečiojoje – fejerverkų programa pagal laisvai pasirinktą muziką.
Fejerverkai ar kitokie pirotechnikos efektai yra tapę daugelio renginių akcentu ar kulminacija. Festivalio programos esmė – galybė meniškai pagal muziką atliekamų fejerverkų. Vilniaus Vingio parkas – tai puiki fejerverkams stebėti erdvė, be to, pamatysite legendinės grupės ANTIS koncertą. Tokiame unikaliame renginyje apsilankyti būtina!
Data: 2012-09-22
Renginio trukmė: 4 val.
Durys atidaromos: 17:00 val.
Lie
30
2012
Bir
3
2012
Bir
3
2012
Geg
29
2012
Sveikiname Švedijos atstovė Loreen laimėjus „Eurovizija 2012“ konkursą.
Jos nuostabi daina „Euphoria“ puikiai tinka akompanuoti Jūsų šventės fejerverkų šou!
Kov
4
2012
Vestuvinį fejerverką galima puikiai papildyti degančiomis jaunųjų vardų pirmosiomis raidėmis.
Sau
2
2012
Gru
19
2011
Lap
21
2011
Dalinamės dar vienu nesenei atliktu, įspūdingu fejerverkų šou.
Lap
21
2011
Gražus ir įsimintinas fejerverkų šou prie Baltojo tilto.
Rgp
30
2011
III tarptautiniame fejerverkų festivalyje VILNIAUS FEJERIJA 2011 dalyvaus ir varžysis trys profesionalios pirotechnikų komandos iš Vokietijos, Kroatijos ir Ukrainos, iš kurių bus išrinkta geriausia. Kiekviena komanda parodys trijų dalių muzikinį fejerverką.
Nugalėtoją išrinks vertinimo komisija ir žiūrovai. Vertinimo komisiją sudarys pirotechnikos specialistai, menininkai ir žymūs visuomenės veikėjai. Žiūrovai už labiausiai patikusią komandą galės balsuoti skambindami arba siųsdami žinutes trumpuoju numeriu.
Festivalio vakaro programoje Keistuolių teatro tikro garso koncertas „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ linksmins iki sutemų!
Žiūrovai renginį galės stebėti patogiai įsitaisę sėdimose vietose estrados amfiteatre ar stovimose vietose prieš amfiteatrą.
Renginio vieta: Vilniaus Vingio parkas, M.K.Čiurlionio g. 100, Vilnius.
Renginio data: 2011 rugsėjo 24 diena, 19:00 val.
Renginio trukmė: 4 val.
Rgp
30
2011
Vas
22
2011
Vas
10
2011
„Mūsų vestuvės“ – tai paroda – šventė, kurioje būsimieji jaunavedžiai ir jų šeimos nariai po vienu stogu galės susipažinti su vestuvinių paslaugų naujovėmis, pasisems idėjų, kaip savo didžiąją šventę paversti išskirtine ir nepamirštama.
Trečioji paroda – šventė „Mūsų vestuvės” vyks 2011 m. vasario 12 – 13 dienomis Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva” viešbučio konferencijų centre. Parodoje dalyvaus įvairias vestuvines paslaugas bei prekes siūlančios tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės. Parodoje rasite viską, ko reikia, kad Jūsų vestuvės taptų įsimintiniausia diena Jūsų gyvenime.
SALIUTAS komanda taip pat dalyvaus šioje parodoje, tad kviečiame visus užsukti pasižiūrėti įspūdingų fejerverkų video ir pasivaišinti šampanu!
Sau
5
2011
Graži daina, įdomus klipas ir žinoma nuostabūs fejerverkai!
Gru
29
2010
Vienas įspūdingiausių fejerverkų šou pasaulyje! Malonaus žiūrėjimo
ps. dauguma sprogimų kombinacijų ir efektų gali būti atkartota ir jūsų šventės metu, susisiekite
Vulcan | Oman World Fireworks Championship 2010 HD from Vulcan Fireworks on Vimeo.
Lap
26
2010
Spec. efektas, kuris tikrai papuoš jūsų šventę!
Rgs
20
2010
Ar esate matę kaip į dangų skrenda 1000 dangaus žibintų?
jeigu norite ir jūsų šventę papuošti dangaus žibintais spauskite ČIA
Rgs
6
2010
Paskutinį darbo dienos vakarą Vilniuje, Vingio parke Rusijos, Lenkijos bei Prancūzijos fejerverkų profesionalai varžėsi dėl pirmosios vietos.
Atkeliavusius žmones pažiūrėti šio neeilinio pasirodymo, linksmino gerai visiems žinomos lietuviškos grupės, o netikėtai dainininkų koncertą užklupęs lietus, nesutrukdė žiūrovams šėlti toliau.
Tuo pat metu, renginyje, žiūrovai buvo supažindinti su „Lietuvos ryto“ emblema – vilku. Krepšininkai yra įsitikinę jog su šiuo simboliu juos lydės fortūna.
Prancūzų kompanija „Magic fireworks“ buvo pirmoji, kuri pradėjo fejerverkų festivalio pagrindiniają dalį. Šią kompaniją žmonės palydėjo džiaugsmingais šūksniais. Tačiau vis dėl to geriausiųjų vardo, pagal komisiją, nusipelnė kompanija iš Lenkijos „Grom Zbig“.
Fejerverkų šventėje, deja, prasčiausiai pasirodė rusai. Jų kompanija „Orion-Art“ užemė paskutiniąją vietą. Gerbėjų džiaugsmui, pabaigoje, nors ir nedalyvavę konkurse, taip pat savo sugebėjimus parodė lietuvių pirotechnikai.
Šaltinis: diena.lt
Rgs
1
2010
Rgp
10
2010
Individualiai sukurtas 3,30 min. fejerverkas, buvo atliktas pagal Karibų Piratų garso takelį ir paliko neišdildomus šventės įspūdžius
Lie
25
2010
Šį kartą mūsų fejerverkus nufilmavo profesionalus operatorius, malonaus žiūrėjimo!
Lie
7
2010
Fejerverkų šou akimirkos iš įvairių pasaulio šalių. Čia galite pamatyti visą fejerverkų nuotraukų rinkinį.
Kelios nuotraukos iš katalogo:
Lie
5
2010
kad senovės kinai mesdavo į ugnį bambuko stiebus , jie sprogdavo , skleisdami stiprų garsą ir ryškią liepsną.
Kinijoje yra prietaras , kad vieną kartą į metus visos dvasios eina pasveikinti Nefrito dievą , ir kad jų kelyje nestotų blogosios dvasios , į ugnį mesdavo jaunus bambuko stiebus , kurie kurtinančiai sprogdavo ir baugino blogąsias dvasias .
O Ju – Suno valdymo laikais ( 9 a.) daoso vienuoliai išrado paraką : pirmieji dūminiai milteliai iš salietros , sieros ir medžio anglies , kurie liepsnojo skirtingomis spalvomis ( nors ištiesų , jie ieškojo nemirtingumo eleksyro) . Bet imperatorius Ju – Sunas buvo patenkintas ir tokiu įvykių posūkiu ir nuo to laiko pas kiniečius atsirado paprotys sutikinėti Naujuosius metus su griausmu ir liepsnojimu . Į bambuko stiebus įdėdavo dūmo miltelių – stroncį , o dėl geltono fejerverko – natrį , žaliajam saliutui – barį , mėlynajam – varį .
Fejerverkai ilgą laiką likdavo įvairiausių švenčių dalimi, nors kiniečiai buvo gerai informuoti apie parako sužlugdymo savybes .
Praėjus šimtmečiui po parako išradimo , kiniečiai pritaikydavo paraką ne tik saliuto kūrimui , bet ir karo tikslams . Šių metų fejerverkai pradėjo keisti savo išorinę išvaizdą : vietoj bambuko stiebų , pradėjo gaminti poperinius vamzdžius su knatu . Kiniečiai nuėjo taikos keliu ir pritaikė paraką įvairiausių fejerverkų kūrimui.
Lie
4
2010
Įžymusis Marko Polo , apsilankęs Kinijoje ir pamatęs fejerverkų renginį, buvo juo pakerėtas. Jis išpirko fejerverkų pagaminimo paslaptį pas kiniečių meistrus ir atvežė į europą .
O jau 14 – 15 amžiuje italai skaitėsi geriausiais fejerverkų meistrais . Neveltui Italija , užėmė pirmenybę fejerverkų kūryboje. Italai išsiskiria savo lengvu ir linksmu charakteriu . Ši šalis šlovinasi savo karnavalais. O kas gali buti geriausiu karnavalo papuošimu ? Be abejo fejerverkas.
Italai įvedė į madą statulas , iš kurių išsiveržia fejerverkai . Statulas irenginėjo ant medinės scenos , papildydavo šį veiksmą ugniniais paveikslais ir ugnies iliuminacijom . Iliuminacija anais laikais įgijo didelį populiarumą . Praktiškai visas šventes lydėjo fejerverkų kūrimas . Nei viena karališkoji puota, nei religinė šventė nepraeidavo be pribloškiančių vaizduotę fejerverkų .
Europoje, Renesanso laikais atsirado dvi kryptys išvystančios fejerverkus.
Pirmajį kelią pasirinko Italai. Jie kurdavo sunkius fejerverkus kaip ir kinai ir tapo geresni už juos. Antrą kelią pasirinko vokiečiai – jie stengdavosi pasiekti tobulumo sudarydami fejerverkus ( paraką ). Labiausiai juos domino pritaikyti paraką karo tikslams, o ne pramogom .
16 a. pradžioje Italijoje buvo išpublikuota pirma pirotechnikos knyga , kurioje buvo išsamiai išdėstyta, kaip kurti fejerverkus. Šios knygos autorius buvo Vanoččio Beringučči. Jam priklauso toks išsakymas „ fejerverkas trunka ne ilgiau , nei mylimosios bučinys , bet kainuoja brangiau , negu meilužės išlaikymas .“
Italijoje iki šios dienos praeina fejerverkų festivaliai , stebinantys savo prašmatnumu. O per Naujuosius metus priimta švesti prasitęsiančiais fejerverkais Iki šiol būtent Italijoje yra miestas , kuriame praeina patys maštabiniai ir ilgiausi fejerverkai – tai Neapolis .
Bir
29
2010
Gamtos dievai nepasigailėjo Joninių šventės Vilniaus Vingio parke – iš dangaus kiaurai merkė tai stipresnis, tai silpnesnis lietus ir išbaidė didžiąją dalį potencialių žiūrovų. Kauno šampaninio choro vadovo Raigardo Tautkaus inicijuotą renginį gyvai stebėjo vos keli šimtai žmonių, kurie nuo lietaus slėpėsi sėdėdami po Vingio parko estrada, o patys entuziastingiausi šoko prie scenos.
Šventinį koncertą itin oficialiu pageidavimų koncertų vedėjų tonu pradėjo laidos „Dar pažiūrėsim“ aktoriai ir kėlė žiūrovams nuotaiką per visą koncertą. Susirinkusieji parke išvydo labiausiai pamėgtas įvairių laidų vedėjų parodijas – visa tai ketvirtadienį pamatys ir TV3 žiūrovai, šiltai ir sausai sėdėdami prie savo televizorių ekranų.
Deja, Vingio parke nebuvo šilta ir tikrai – ne sausa, tačiau ištvermingiausiems žiūrovams tai nuotaikos nesugadino. Mūvėdami botus ar net vasarines basutes, jie šoko balose, judėjo su lietpalčiais ir bandė susikurti pakilią šventinę nuotaiką. Tą patį stengėsi padaryti ir atlikėjai scenoje: Kauno, Panevėžio, Marijampolės chorai, Sasha Song, grupė N.E.O, Eglė Jurgaitytė, „InCulto“ vyrukai ir kiti.
„Ramuniukai, ar tu žinai, kas yra „flašmobas“? – paklausė Giedriukas Savickas ir nelaukęs atsakymo pats atsakė. – Šis žodis sudarytas iš dviejų žodžių: „flaškutė“ ir „mobiliakas“. Paskambini mobiliuoju draugeliui ir „flašmobiniesi“ kartu!“
Ne veltui žiūrovų pamilti geriausi draugai užsiminė apie „flashmobą“ – bendras žiūrovų šokis šalia scenos ir Kauno choristų ant scenos ypatinga energija papuošė tokias sulytas Jonines. R.Tautkus kartu su savo choro nariais atliko dainų miksą, per kurį šalia scenos staiga visi žiūrovai ėmė sinchroniškai kartoti choristų rodomus judesius. Visa tai, kaip ir reikalauja „flashmobo“ idėja, atrodė labai spontaniška ir netikėta, o taip pat labai gražu.
Per šių metų „Eurovizijos“ finalą Lietuvos masinis bendras šokis pelnė tarptautinį pripažinimą ir atrodo, kad „falshmobo“ tradicija Lietuvoje prigyja ir giliai įleidžia šaknis. Juo labiau kad tokie šokiai puikiai žiūrisi, o juos šokantys entuziastai ne tik patys jaučia ekstazę, bet ir sugeba sušildyti tokias lietuje paskendusias Jonines kaip šių metų.
Tačiau vakaro akcentu tapo iš tiesų įspūdinga fejerverkų programa, kuri drebino Vilnių 10 minučių. Skirstydamiesi šventės dalyviai šnabždėjosi, kad dėl fejerverkų buvo tikrai verta ateiti į šį koncertą.
Šaltinis: 15min.lt
Bir
24
2010
Antžeminiai fejerverkai
Antžeminiais vadinami tie, kurių aukštis neviršija 7 metrų. Jiems priskiriami ugniniai užrašai, fontanai, statinės arba dinaminės pirotechninės figūros: ugniniai ratai, suktukai, malūnėliai, kriokliai ir pan. Antžeminiai fejerverkai leidžiami ir didelėse, ir mažose aikštelėse.
Patalpose naudojami išskiriantys mažai dūmų fontanai. Ugnies stulpo aukštis nuo 50 iki 200 cm, degimo laikas – 20-40 sekundžių. Ne patalpose naudojami fontanai gali turėti papildomų efektų. Jie dega nuo 20 sekundžių iki 1 minutės, aukštis – iki 7 metrų.
Ugniniai suktukai būna skirtingų variantų. Įspūdingo grožio ir galios malūnai sukuria ugninio skirtingų spalvų žarstančio kibirkštis apskritimo vaizdą.
Ugninės krioklių srovės liejasi iš 3-30 metrų aukščio. Degimo laikas – nuo 40 sek. iki 2 min.
Apatinis lygis
Apatinio lygio saliuto aukštis siekia 30-40 metrų. Naudojami 10, 20, 30 ir 50 mm kalibro gaminiai. Jiems priskiriamos romėniškos žvakės ir saliutų baterijos.
Vidutinis lygis
Vidutinio lygio saliutų aukštis siekia 70 metrų. Naudojami profesionalūs fejerverkai, kurių kalibras siekia 50, 60 ir 75 mm.
Viršutinis lygis
Viršutinio lygio saliutų aukštis siekia nuo 70 iki 350 metrų. Naudojami profesionalūs fejerverkai, kurių kalibras siekia 100, 125, 150, 195, 310 mm.
Dieniniai fejerverkai
Dieninis fejerverkas leidžiamas dieną. Jį sudaro spalvoti dūmai, garsiniai efektai ir saliutas su parašiutu. Jį galima papildyti antžeminiais fejerverkais.
Pagal potencialų pavojų visi pirotechniniai gaminiai padalyti į keturias kategorijas:
1 kategorija: fejerverkai, kurie kelia labai nedidelį pavojų ir turi nedidelį garsinįpoveikį, yra skirti vartotojams naudoti mažose uždarose teritorijose, įskaitant gyvenamosiose arba viešosiose patalpose, taip pat stebint žiūrovams naudoti skirtus fejerverkus.
2 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų, turi mažą garsinį poveikį ir yra skirti vartotojams naudoti didelėse uždarose lauko teritorijose, taip pat stebintžiūrovams;
3 kategorija: pirotechnikos gaminiai, kurie kelia nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti specialių žinių turintiems asmenims tik didelėse atvirose lauko teritorijose, nedideliu atstumu stebint žiūrovams;
4 kategorija: fejerverkai, kurie kelia didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims, plačiai žinomi pavadinimu „fejerverkai profesiniam naudojimui”.
Šaltinis: visasverslas.lt
Bir
20
2010
Nuo senų laikų žmonės bandė priešintis pirmykštei ugnies baimei. Ugnis žmogų šildė, ant jos gamino valgį, ja apšviesdavo patalpas, bet drauge bijojo jos ir laikė savo prieše. Sakoma, kad lengviausia įveikti savo baimes viską paverčiant juokais, švente ar žaidimu. Ir tuomet žmogus sugalvojo fejerverkus.
Kaip ir daugelis puikių dalykų, kuriuos naudojame šiuolaikiniame gyvenime, fejerverkai atsirado Kinijoje. Pačiu seniausiu iš jų, tolimu šiuolaikinės pirotechnikos pramogų giminaičiu, laikomas bambukas. Senovės kinai mesdavo jaunus šio augalo ūglius į laužą. Įkaitęs stiebas lūždavo su kurtinančiu trenksmu. Kinai tikėdavo taip nubaidantys piktąsias dvasias. Tokiomis „bambukų kanonadomis“ buvo pažymimos visos šventės iki pat to meto, kai buvo išrastas parakas.
Parakas vietoj maisto?
Labiausiai paplitusi šio išradimo versija priskiriama virėjui, kuris gamindamas maistą kažkodėl sumaišė sierą, kalio salietrą ir akmens anglį. Supratęs, kad šis mišinys labai gerai dega, virėjas pribėrė parako — o tai buvo būtent jis — į bambukinį vamzdelį, taip sukonstruodamas pirmąjį fejerverką.
Kita legenda byloja, kad paraką išrado vienuoliai, bandydami sukurti nemirtingumo eliksyrą. Tai liudija žymaus kinų mokslininko Ge Chuno (IV a.) kūrinys, kuriame milteliai iš sieros, kalio salietros ir akmens anglies vadinami pagrindu „purpurinio eliksyro“ — medžiagos, paverčiančios šviną auksu ir dovanojančios savininkui amžinąją jaunystę. Europoje ši medžiaga žinoma kaip „filosofijos akmuo“. Kad ir kaip būtų, jau X amžiuje kinai plačiai naudojo paraką fejerverkams gaminti. Parako užtaisą dėdavo į bambukinį vamzdelį ir padegdavo aliejuje primirkusia virve, tuomet jis išlėkdavo į didelį aukštį ir ten subyrėdavo žiežirbomis. Žiežirbos atsirasdavo dėl į paraką pridėtų smulkių metalo drožlių, degančių ryškiau ir ilgiau.
XII amžiaus pradžioje kinų fejerverkų menas pasiekė apogėjų. Buvo parinktos cheminės medžiagos, suteikiančios žiežirboms įvairių spalvų: bario druskos nuspalvindavo žaliai, stroncio — raudonai, o natrio — geltonai. Negana to, buvo sukurti ugninių spalvų simboliai. Žydra reiškė Dao — gyvenimo kelią, raudona buvo Kinų imperijos tvirtumą simbolizuojanti spalva, geltona — tai aukso vidurys, o žalia — žemės stichija. Nagingieji meistrai išmoko daryti „drakonus“, tai yra, ugnines juostas, besiraitančias danguje, taip pat „vandens“ ir „žemės žiurkes“ — ugnies kamuolius, kurie riedėjo per dangų arba vandens paviršiumi.
Kelias į Europą
Su kiekvienu dešimtmečiu fejerverkų gamyba vis tobulėjo. XIII a. pabaigoje į kinų imperatoriaus, Čingischano anūko Chubilajaus dvarą buvo atvykęs įžymusis Markas Polas. Jam pirmajam iš europiečių nusišypsojo laimė stebėti šventinius imperatoriškuosius fejerverkus, kurie paliko keliautojui didžiulį įspūdį. Markas Polas atvežė į Europą parako receptą ir pasakojimus apie kiniškas „dangaus gėles“. Iki to meto europiečiai galėjo grožėtis tik inkvizicijos laužais, bet po Marko Polo kelionės kiekvieną šventę lydėdavo pirotechnikos fantazijos, kasmet vis įdomesnės ir išradingesnės.
XVI amžiuje Europoje konkuravo dvi pirotechnikų mokyklos: italų ir vokiečių. Italai dirbo su fejerverkų formomis, o vokiečiai tobulino jų turinį, tai yra, cheminę sudėtį. Kiekvienas save gerbiantis valdovas savo dvare turėjo fejerverkų meistrą. Pavyzdžiui, Milano hercogo Galeako Sfrorco fejerverkų meistras buvo žymusis Leonardas da Vinčis. Specialieji efektai kainavo nepigiai, juo labiau, kad jiems buvo naudojamas parakas, būtinas gynybai. Hercogas turėjo šešiolika patrankų, bet kai prie Milano priartėjo prancūzų kariuomenė, šaudyti į juos nebuvo kuo — visas parakas buvo išnaudotas pramogoms.
Didelė žaidimų su ugnimi mėgėja buvo karalienė Elžbieta I — 1572 metais fejerverkams Vorviko pilyje ji išleido milžinišką tiems laikams sumą — 200 svarų. Nenusileisdavo jai ir įpėdiniai — 1749 metais karalius Georgas II skyrė 14 500 svarų fejerverkams Londono Gryn parke, kur buvo pagamintos didžiulės dekoracijos ir skambėjo specialiai tai progai parašyta didžiojo Hendelio muzika. Deja, atsitiktinė žiežirba sudegino dekoracijas, panikos metu žuvo 14 žmonių, ir didieji fejerverkai Britanijoje baigėsi daugeliui metų.
Vietoj muzikos – ugnis
XIX a. mokslas praturtino pirotechniką svarbiais išradimais. Prie raketų pradėjo tvirtinti parašiutus, dėl to jos galėjo ilgiau išbūti ore. Prancūzų chemikas Klodas Bertolė atrado kalio chloratą (bertoleto druską). Pridėjus jo į paraką šviesos pliūpsnis būdavo ryškiai mėlynos spalvos, ko anksčiau niekaip nepavykdavo padaryti. Naudojantis chemijos mokslo išradimais liepsnų ryškumą ir spalvingumą mokslininkams pavyko sustiprinti daug kartų. Todėl palaipsniui buvo nustota naudoti dekoracijas, per pasirodymus nebeskambėjo muzika, nebebuvo skaitomos eilės — viešpatavo ugnies kalba.
Chemijos mokslo plėtra ir išaugusi ugnies pramogų paklausa pastūmėjo organizuoti masinę fejerverkų gamybą. Jie tapo prieinami bene kiekvienam norinčiajam. Atsirado ir pirmieji įrenginiai fejerverkams paleisti; vieno iš jų autorius Pavelas Cytovičius, XIX amžiaus pabaigoje rašė: „Fejerverkai reikalingi pagyvinti šventes. Fejerverko laukimas sužadina smalsumą; menama lekiančių raketų, bombų, šnypštimų ir sproginėjimų grėsmė jaudina žiūrovą ir suteikia reginiui žavesio“.
Žaidimai su ugnimi
Kiekvienas norintysis šiandien gali įsigyti ir paleisti į orą „romėnišką žvakę“, uždegti „fontaną“ ar „malūno ratą“. Deja, tokie sudėtingi fejerverkai kainuoja gana brangiai, kur kas pigesnės ir todėl populiaresnės yra vadinamosios petardos. Pietų prancūzų dialektu šis žodis reiškia „gadinti orą“, ir reikia pasakyti, kad gaminiai visiškai pateisina savo vardą. Dega petardos neilgai, užtat kurtinamai pokši, per šventes paversdamos mūsų gatves stichinės nelaimės zona. Didžiuosiuose miestuose tai jau tapo rimta problema, tad kai kuriuose šalyse fejerverkų mėgėjams numatyti rimti suvaržymai.
Be abejo, šiuolaikiniai kokybiški fejerverkai, ypač tie, kurie organizuojami tarptautinių švenčių proga ar įeina į pirotechnikos festivalių programą — itin gražus ir įspūdingas reginys. Vienas iš pačių žinomiausių – surengtas 1986-aisiais Laisvės statulos šimtmečiui pažymėti. Virš Amerikos simbolio į dangų pakilo 22 tūkstančiai užtaisų. Juos papildė 18 tūkstančių ugnies fontanų, uždegtų pačioje statulos papėdėje. Šis ugnies šou iki šiol laikomas pačiu įspūdingiausiu per visą JAV istoriją.
O patį didžiausią fejerverką pasaulyje 1988-aisiais metais išvydo japonai: danguje sprogusi 700 kg sverianti raketa suformavo daugiau negu vieno kilometro skersmens ugninį kamuolį. 2008-ųjų vasarą Olimpinių žaidynių Pekine atidarymo metu surengtas ugnies spektaklis sužavėjo net pačius reikliausius žiūrovus.
Šaltinis: 15min.lt
Bir
7
2010
Pasirinkite vietovę, kur norite iššauti fejerverkus ir pradėkite spausti ant juodo fono;)
Bir
2
2010
Norėtume pasidalinti įspūdingu 5 minučių fejerverkų šou iš praeitą savaitę įvykusių vestuvių
atsiprašome už nespalvotą įrašą
Geg
28
2010
Norint, kad švenčių puošmena – fejerverkas – netaptų nelaimės priežastimi, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių:
Pirkite tik iš legaliai, atvirai prekiaujančių ir prireikus galinčių parodyti leidimus pardavėjų. Išsirinkę fejerverkus įsitinkite, kad yra nurodyta naudojimo instrukcija, galiojimo laikas, gamintojo arba tiekėjo pavadinimas ir adresas.
Visada laikykitės ant gaminio esančios eksploatacijos instrukcijos. Ją skaitykite įdėmiai, kad tiksliai žinotumėte, kaip elgtis.
Laikykite fejerverkus toliau nuo vaikų. Vaikai stebėti fejerverką turėtų tik prižiūrimi suaugusiųjų. Pagal statistiką daugiausiai nukenčia būtent vaikai, dažniausiai tada, kai jų neprižiūri. Nepamirškite, kad tai nėra žaisliukas ir niekada neturi patekti į vaikų rankas, nepaisant to, kokie saugūs fejerverkai atrodytų. Vaikų rankose net bengalinės ugnelės gali būti pavojingos.
Žiūrovams parinkite vietą per saugų atstumą, nurodytą ant fejerverko pakuotės. Tai reikalinga tam, kad, jei fejerverkas nukristų arba suveiktų ne taip, kaip turėtų, užtaisai ir žiežirbos nesužeistų žiūrovų.
Fejerverką rekomenduotina uždegti bengaline ugnele ar kitu ugnies šaltiniu, kuris leistų šią procedūrą atlikti nesiartinant prie fejerverko. Degtukai ir žiebtuvėliai nėra patikimi, ypač pučiant stipriam vėjui.
Saugoti reikia sausoje, bet vėsioje patalpoje, nes per didelė drėgmė gali pakenkti, o karštis – tapti gaisro priežastimi. Prieš naudojimą arba naudojant nereikalingi fejerverkai turėtų būti medinėje arba kartoninėje dėžėje 15 metrų nuo paleidimo vietos, kur jie bus apsaugoti nuo kibirkščių.
Naudoti reiktų tik atvirose vietose – būtinai lauke, ne mažiau kaip 100 metrų nuo pastatų, sausos žolės ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų.
Niekada nedekite fejerverko pasilenkę virš jo, nes, fejerverkui netikėtai užsidegus, veido ir rankų nudegimai neišvengiami. Degdami prisėskite ir dekite dagtį per ištiestos rankos atstumą.
Didelį būtinai apkraukite plytomis, akmenimis, žeme arba sniegu, kad veikdamas jis netyčia neapvirstų. Labai pavojinga, kai pasvyra ir salvė pradeda lėkti į žiūrovus.
Naktį naudokitės žibintuvėliu. Pasišviečiant žibintuvėliu ieškoti fejerverko dagties yra daug lengviau ir saugiau, negu pasišvietimui naudoti atvirą liepsną. Žibintuvėliu galima apšviesti ir patį gaminį, įsitikinant, kad pasiruošimo metu jis nenuvirto.
Gyvūnus reiktų palikti namuose, nes fejerverko gali išsigąsti net pats didžiausias šuo ar katė. Norėdami apsaugoti nuo streso šventės metu, išveskite juos į tolimiausią kambarį, langus užtraukite užuolaidomis ir įjunkite televizorių arba muziką, kurie sumažins fejerverkų keliamą triukšmą. Jeigu jūs pats leidžiate kažkur toliau, pasirūpinkite gyvūnais, nes fejerverkų gali turėti ir kaimynai.
Jei negalite rasti fejerverko dagties, jokiu būdu nenaudokite jo.
Nelaikykite degančio fejerverko rankose ir jokiu būdu nemeskite jo į žmones. Nemažai traumų patiria laikantieji fejerverkus rankose arba tada, kai degantis fejerverkas paleidžiamas į žmones. Kartais dagtis dega trumpiau, negu tikimasi, ir fejerverkas gali sprogti rankose.
Jokiu būdu neardykite ir nemėginkite uždegti panaudoto. Fejerverkų perdarymas – garantuoti nemalonumai. Neardykite jų. Kai kurie naudojami chemikalai yra nuodingi. Jei dagtis sudegė, o fejerverkas nesuveikė, palaukite 10 minučių ir įmeskite jį į vandenį. Kartais dagtis gali ne degti, o smilkti (šis defektas dažnai pasitaiko), o vėliau vėl staiga įsidegti, tad prie nesuveikusio fejerverko 10 minučių bet kokiu atveju artintis nereikėtų.
Leisdami fejerverkus būtinai šalia turėkite vandens ir būkite pasirengę užgesinti netikėtą ugnies šaltinį ar smilkstančius likučius. Dar geriau būtų nedidelis automobilinis gesintuvas. Juo galima gesinti per atstumą ir nesunku nešiotis.
Panaudotą fejerverką taip pat reiktų pamerkti į vandenį. Tai ne tik suskaidys likusius chemikalus, bet ir užgesins visus smilkstančius nuodėgulius, kurie galėtų sukelti gaisrą.
Niekada nedėkite fejerverko į stiklinį ar metalinį indą. Jei toks indas sprogs, pasklidusios skeveldros gali sužeisti ne vieną netoliese esantį žmogų. Vienintelė saugi išimtis – raketos stabilizatorių įstatyti į vamzdį arba butelį.
Jokiu būdu nesinešiokite kišenėse. Kai kurios sudėtinės dalys gali sprogti nuo smūgio, trynimo arba įkaitimo.
Nenaudokite tų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Saugomas sausoje ir vėsioje patalpoje ilgai gali atrodyti kaip naujas, tačiau bet koks pajudinimas per šį laiką gali tapti parako išbyrėjimo priežastimi, dėl kurios susidaro oro tarpų, veikiančių kaip mažytės degimo kameros ir galinčių tapti netikėto sprogimo priežastimi.
Baigę leisti fejerverkus, sutvarkykite leidimo vietą. Nepalikite šiukšlių. Likučiai gali būti pavojingi mažiems vaikams ir gyvūnams. Grįžę namo būtinai nusiplaukite rankas.
Geg
23
2010
Fejerverkų istorija prasidėjo prieš daugiau nei 2 000 metų Kinijoje, gerokai anksčiau nei prieš parako atradimą. Manoma, kad pirmąja petarda tapo atsitiktinai į laužą įmesta žalia bambuko lazdelė. Bambukai auga taip greitai, kad oras kartu su augalo sultimis lieka įkalintas augalo viduje. Kaitinamas oras ima plėstis, kol galiausiai susprogdina bambuko lazdelę su trenksmu. Pirmą kartą išgirdę tokį keistą garsą išsigando tiek žmonės, tiek naminiai gyvuliai. Kinai nusprendė, kad siaubingas garsas turėtų nubaidyti ne tik gyvuosius, bet ir piktąsias dvasias. Labiausiai buvo stengiamasi nubaidyti piktąją dvasią Nian, kuri neva rydavo javus ir žmones. Vėliau sproginėjančius bambukus imta naudoti naujų Mėnulio metų šventimui, o dar vėliau ir kitoms linksmoms šventėms paminėti. Ši tradicija tęsėsi dar gerą tūkstantį metų.
Daugelis istorikų tiki, kad parakas pirmąkart buvo atrastas apie 600 – 900 metus. Labiausiai tikėtina, kad tokį atradimą padarė tuometiniai alchemikai, eksperimentuodami su sieros mišiniais ir kurdami tariamą nemirtingumo eliksyrą. Tuo metu alchemikai sudarinėdavo pavojingų mišinių sąrašus, kurių negalima kartoti. Tarp jų buvo ir toks elementų mišinys: siera, salietra, medus ir arseno disulfidas. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad toks junginys kaitinamas suliepsnodavo stipria liepsna, apdegindamas rankas ir veidus virš katilo palinkusiems alchemikams. Kartais toks pliūptelėjimas net išlydydavo katilą, kuriame mišinys buvo kaitinamas. Nepaisydami įspėjimų, kai kurie alchemikai susidomėjo būtent šiuo mišiniu ir ėmė jį tobulinti, siekdami padaryti ugnies pliūpsnį kuo stipresnį. Tačiau jų eksperimentiniai mišiniai nebuvo tokie galingi kaip šiuolaikinis parakas – jiems trūko salietros. Kinų alchemikai šį junginį pavadino „huo yao“, lietuviškai tai reiškia ugnies chemikalą.
Vėliau buvo pastebėta, kad „ugnies chemikalą“ subėrus į bambuko lazdeles ir įmetus į laužą, išsiskyrusios dujos suplėšydavo lazdelę į gabaliukus su daug didesniu trenksmu, nei įmetus vien žalią bambuko lazdelę. Taip gimė šiuolaikinių petardų protėvis. Bėgant laikui mokslininkai išsiaiškino, kad stipraus liepsnojimo priežastis yra salietra, kurios sudėtyje daug deguonies, kurį ji išskiria degdama. Kinai pastebėjo, kad sprogimo garsumas didėdavo priklausomai nuo įdėtos salietros kiekio.
Kinai greitai suprato parake slypinčią žudomąją galią ir jau X amžiuje pradėjo naudoti šį sprogmenį kariniams tikslams. Buvo sukurta daugybė rūšių parakinių ginklų, tarp jų ir „ugnies strėlė“ – bambukinė lazdelė su paraku pririšta prie paprastos strėlės ir iššauta į priešą.
Tikrasis kiniškųjų sprogmenų tikslas buvo ne žudyti, o išgąsdinti priešus kurtinančiais trenksmais ir perkūniją primenančiais blyksniais. Didėjant sprogstamajai galiai buvo pereita prie kitos strategijos – paprasčiausiai susprogdinti priešus.
Apie 1200 metus kinai sugalvojo naują pramoginę petardą. Vietoj bambuko jie panaudojo kietą kartono cilindrą, kurio viename gale buvo palikta skylutė. Uždegta petarda imdavo skraidyti pažeme ir barstyti žiežirbas. Ši petarda buvo pavadinta „žemės žiurke“. Naują idėją greitai pasisavino ir karo pramonė. Tačiau čia “žiurkei” buvo suteikti sparneliai ir petarda jau pakildavo į orą.
Iš Kinijos keliautojai fejerverkus atgabeno į Vakarus. Legendos pasakoja, kad Markas Polas atvežė fejerverkus iš vienos savo kelionių po Kiniją ir kitas rytų šalis 1292 metais. Musulmoniškas šalis fejerverkų darymo paslaptys pasiekė jau VII amžiuje. Arabai raketas pavadino kinų strėlėmis.
Seniausią įrašą apie paraką Europoje paliko britas Rogeris Beikonas (1214-1294). Būdamas pranciškonų vienuoliu jis tyrinėjo mišinį, beveik analogišką šiandieniniam parakui. Jis išmoko išgryninti žemėje randamą salietrą ir padarė paraką dar stipriau sprogstančiu. Suvokęs, kad jo atradimai sukels daugybę mirčių ir karų, jis viską užrašė tam tikru kodu. Vis dėlto kiti mokslininkai taip pat rado būdų gryninti salietrą ir pradėjo tikrą karinę revoliuciją.
Kartu su parako ginklais Europoje išpopuliarėjo ir fejerverkai. Renesanso laikotarpiu italai ėmėsi gaminti fejerverkus kaip atskirą meno rūšį. Buvo sugalvota į paraką įmaišyti metalų dulkių ir anglies, kad sprogimai danguje įgautų auksinę ir sidabrinę spalvas. Dar italai sukūrė specialias kasetes su sprogstamųjų medžiagų mišiniu, kuris sprogdavo pasiekęs aukščiausią skrydžio tašką. Panašias kasetes buvo sugalvoję ir kinai. Vis dėlto įspūdingiausi išliko antžeminiai fejerverkai. Pirotechnikai atrado, kad, subėrus lėčiau degantį paraką į tūtelę su atviru galu, ši pliūptels žiežirbomis, primenančiomis fontano purškiamą vandenį. Taip šis fejerverkas ir buvo pavadintas fontanu. Raketinius fejerverkus pritvirtinus prie ant ašies pakabinto rato, šie greitai jį išsuka ir ore sukuria šviesos apskritimą. „Fontanais“ buvo puošiami paminklai, pastatai ir pilys ypatingų iškilmių metu.
Beveik tūkstantį metų vienintelės fejerverkų spalvos buvo oranžinė iš juodojo parako ir balta iš smulkintų metalų. Tačiau apie 1830 metus Italijoje buvo išmokta šaudyti raudonus, žalius, mėlynus ir geltonus fejerverkus. Spalvotų fejerverkų pradininkais laikomi italai. Jie į įprastą sprogstamąjį mišinį ėmė maišyti įvairias metalų druskas. Vario druskos darė fejerverkus mėlynus, bario – žalius ir panašiai.
Dabar pagrindinė fejerverkų misija sukurti grožį. Kuo fejerverkai įspūdingesni, tuo daugiau teigiamų emocijų pasisemia šventėje dalyvavę žmonės. Kelių tūkstančių metų istoriją skaičiuojantys fejerverkai tapo neatskiriama šių dienų šventės dalimi. Pirotechnikos šou vis dažniau galima išvysti ne tik grandiozinėse miesto šventėse, bet ir privačiuose vakarėliuose.
Šaltinis: mindera.lt
Geg
20
2010
Vestuvės be fejerverkų, žinoma, irgi bus nuostabios, jaudinančios. Tačiau įspūdžių bus kur kas daugiau, jei iškilmių naktį dangų nušvies daugybė spalvotų liepsnelių… Ir vis dėlto kaip saugiai naudoti pirotechniką, kaip pasirinkti, ko vengti?
Pataria pirotechnikos specialistas Viačeslavas Butrymas.
Ką svarbiausia reikėtų žinoti apie pirotechnikos gaminius prieš apsisprendžiant juos užsakyti šventei, pobūviui, vestuvėms?
Svarbiausia yra kreiptis į specialistą! Jūsų turimų žinių tikrai nepakaks rizikos laipsniui įvertinti. Įvairūs gaminiai ir jų efektai turi skirtingą pakilimo aukštį, kampiniams efektams reikia erdvės, o sodybų, dengtų šiaudiniais stogais, šeimininkai karštomis vasaromis labai prisibijo krintančių fejerverkų efektų, panašių į „voro kojas“. Būtina įvertinti net tokius dalykus kaip vėjo kryptis ir stiprumas. Nerekomenduojame galingų užtaisų esant rūkui — vis vien nesimatys…
Taip pat reikia atsižvelgti į teisinius veiksnius, ribojančius fejerverkų naudojimą miesto centre, prie viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, ligoninių, vaikų darželių, bažnyčių ir kitų vietų.
Specialistai įvertins Jūsų šventės vietą, pageidavimus, kitus „nematomus“ dalykus ir pasiūlys Jums optimalų sprendimą, taip pat ir kainos atžvilgiu. Taigi Jūs jausitės saugūs!
Kokie fejerverkai įvardijami kaip sudėtingi, profesionalūs, o kokie paprasti, rekomenduojami be specialistų pagalbos?
Daugiau nei prieš dešimt metų rinką pasiekė vadinamasis „gatavo fejerverko“ produktas — tai tarpusavyje sujungti skirtingų efektų užtaisai, paprastai turintys finalinę salvę nuo kelių iki keliolikos šūvių, kuriems paleisti pakanka padegti tik vieną virvutę. Beje, tokius gaminius galima jungti tarpusavyje taip paįvairinant reginį ir prailginant jo laiką. Tai ypač aktualu esant nedideliam biudžetui, be to, jiems paleisti nereikia specialių žinių.
Profesionaliems fejerverkams reikalinga speciali įranga, paleidimas yra programuojamas kompiuteriais ir valdomas nuotoliniu būdu, paleidžiamas pagal muziką ar tam tikru momentu. Pagrindinis profesionalių ir vartotojams skirtų pirotechnikos gaminių skirtumas yra jų galingumas, todėl naudojant profesionalius užtaisus svarbi ne tik įranga, bet ir specifinės žinios, ilgametė patirtis, o tai užtikrina saugumą.
Kodėl svarbu pirotechnikos gaminius įsigyti specializuotoje parduotuvėje nei iš pavienių prekeivių…?
Čia kaip tas posakis apie šautuvą: ir gulintis jis iššauna kartą per metus… Pirotechnikos gaminiai patys sproginėti nepradės, tačiau tai yra specifinis produktas ir parinkus jį su specialisto pagalba tikrai ramiau jausitės, juolab kad esant reikalui ir pretenziją bus kam išsakyti…
Šaltinis: vestuves.lt
Geg
15
2010
“Sekmadienį 65-ųjų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių šventė Maskvoje baigėsi įspūdingu 15 minučių trukmės fejerverkų šou virš Kremliaus. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su žmona stebėjo įspūdingą šou Maskvos Raudonojoje aikštėje kartu su tūkstančiais kitų žmonių.” DELFI.LT žiūrėti video
Bal
21
2010
Jau virš penkių metų įmonės darbuotojai turintys licencijas užsiima fejerverkų pardavimu ir organizavimu. Su kiekvienais metais pirotechnikos gaminių pasirinkimas didėja, jų kokybė gerėja, o efektai tampa vis daugiau originalūs ir spalvingi.
Mes atrenkame, išbandome ir tik tada pasiūlome savo klientams pačią geriausią produkciją iš žinomiausių kompanijų, importuojančių pirotechniką į Europą.
Jūsų šventei, gimtadieniui, vestuvėms, įmonės renginiui, naujiesiems metams galėsite pasirinkti fejerverkus nuo mėgėjiškų saliutų iki profesionalių pirotechnikos gaminių.
Mėgėjiškus saliutus, trunkančius iki trijų minučių su dviejų colių šovinių diametru, po nedidelio instruktažo galėsite paleisti patys. Tuo tarpu galingus profesionalius fejerverkus su šovinių diametru iki šešių colių praves dvi kvalifikuotos komandos, kurios iš anksto susipažins su fejerverkų šaudymo vieta, paruoš, sumontuos šaudymo įrangą, garso kolonėles ir tiksliai nustatytu laiku pagal muziką pradės fejerverkų šou!
Mūsų įgūdžiai ir patirtis garantuoja įspūdingą fejerverkų reginį ir Jūsų šventės neišdildomus įspūdžius.

Bal
1
2010
Superinis fejerverkų šou iš Anglijoje vykusio fejerverkų čempionato.
Sau
13
2010