Fejerverkai

Antžeminiai fejerverkai

Antžeminiais vadinami tie, kurių aukštis neviršija 7 metrų. Jiems priskiriami ugniniai užrašai, fontanai, statinės arba dinaminės pirotechninės figūros: ugniniai ratai, suktukai, malūnėliai, kriokliai ir pan. Antžeminiai fejerverkai leidžiami ir didelėse, ir mažose aikštelėse.

Patalpose naudojami išskiriantys mažai dūmų fontanai. Ugnies stulpo aukštis nuo 50 iki 200 cm, degimo laikas – 20-40 sekundžių. Ne patalpose naudojami fontanai gali turėti papildomų efektų. Jie dega nuo 20 sekundžių iki 1 minutės, aukštis – iki 7 metrų.

Ugniniai suktukai būna skirtingų variantų. Įspūdingo grožio ir galios malūnai sukuria ugninio skirtingų spalvų žarstančio kibirkštis apskritimo vaizdą.

Ugninės krioklių srovės liejasi iš 3-30 metrų aukščio. Degimo laikas – nuo 40 sek. iki 2 min.

Apatinis lygis

Apatinio lygio saliuto aukštis siekia 30-40 metrų. Naudojami 10, 20, 30 ir 50 mm kalibro gaminiai. Jiems priskiriamos romėniškos žvakės ir saliutų baterijos.

Vidutinis lygis

Vidutinio lygio saliutų aukštis siekia 70 metrų. Naudojami profesionalūs fejerverkai, kurių kalibras siekia 50, 60 ir 75 mm.

Viršutinis lygis

Viršutinio lygio saliutų aukštis siekia nuo 70 iki 350 metrų. Naudojami profesionalūs fejerverkai, kurių kalibras siekia 100, 125, 150, 195, 310 mm.

Dieniniai fejerverkai

Dieninis fejerverkas leidžiamas dieną. Jį sudaro spalvoti dūmai, garsiniai efektai ir saliutas su parašiutu. Jį galima papildyti antžeminiais fejerverkais.

Pagal potencialų pavojų visi pirotechniniai gaminiai padalyti į keturias kategorijas:

1 kategorija: fejerverkai, kurie kelia labai nedidelį pavojų ir turi nedidelį garsinįpoveikį, yra skirti vartotojams naudoti mažose uždarose teritorijose, įskaitant gyvenamosiose arba viešosiose patalpose, taip pat stebint žiūrovams naudoti skirtus fejerverkus.

2 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų, turi mažą garsinį poveikį ir yra skirti vartotojams naudoti didelėse uždarose lauko teritorijose, taip pat stebintžiūrovams;

3 kategorija: pirotechnikos gaminiai, kurie kelia nedidelį pavojų ir yra skirti naudoti specialių žinių turintiems asmenims tik didelėse atvirose lauko teritorijose, nedideliu atstumu stebint žiūrovams;

4 kategorija: fejerverkai, kurie kelia didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims, plačiai žinomi pavadinimu „fejerverkai profesiniam naudojimui”.

Šaltinis: visasverslas.lt

Tags: fejerverkai, Fejerverkų tipai, pirotechnika, pirotechnikos gaminiai, saliutai, saliutas
Posted in Be temos | No Comments »

Nuo senų laikų žmonės bandė priešintis pirmykštei ugnies baimei. Ugnis žmogų šildė, ant jos gamino valgį, ja apšviesdavo patalpas, bet drauge bijojo jos ir laikė savo prieše. Sakoma, kad lengviausia įveikti savo baimes viską paverčiant juokais, švente ar žaidimu. Ir tuomet žmogus sugalvojo fejerverkus.

Kaip ir daugelis puikių dalykų, kuriuos naudojame šiuolaikiniame gyvenime, fejerverkai atsirado Kinijoje. Pačiu seniausiu iš jų, tolimu šiuolaikinės pirotechnikos pramogų giminaičiu, laikomas bambukas. Senovės kinai mesdavo jaunus šio augalo ūglius į laužą. Įkaitęs stiebas lūždavo su kurtinančiu trenksmu. Kinai tikėdavo taip nubaidantys piktąsias dvasias. Tokiomis „bambukų kanonadomis“ buvo pažymimos visos šventės iki pat to meto, kai buvo išrastas parakas.

Parakas vietoj maisto?

Labiausiai paplitusi šio išradimo versija priskiriama virėjui, kuris gamindamas maistą kažkodėl sumaišė sierą, kalio salietrą ir akmens anglį. Supratęs, kad šis mišinys labai gerai dega, virėjas pribėrė parako — o tai buvo būtent jis — į bambukinį vamzdelį, taip sukonstruodamas pirmąjį fejerverką.
Kita legenda byloja, kad paraką išrado vienuoliai, bandydami sukurti nemirtingumo eliksyrą. Tai liudija žymaus kinų mokslininko Ge Chuno (IV a.) kūrinys, kuriame milteliai iš sieros, kalio salietros ir akmens anglies vadinami pagrindu „purpurinio eliksyro“ — medžiagos, paverčiančios šviną auksu ir dovanojančios savininkui amžinąją jaunystę. Europoje ši medžiaga žinoma kaip „filosofijos akmuo“. Kad ir kaip būtų, jau X amžiuje kinai plačiai naudojo paraką fejerverkams gaminti. Parako užtaisą dėdavo į bambukinį vamzdelį ir padegdavo aliejuje primirkusia virve, tuomet jis išlėkdavo į didelį aukštį ir ten subyrėdavo žiežirbomis. Žiežirbos atsirasdavo dėl į paraką pridėtų smulkių metalo drožlių, degančių ryškiau ir ilgiau.
XII amžiaus pradžioje kinų fejerverkų menas pasiekė apogėjų. Buvo parinktos cheminės medžiagos, suteikiančios žiežirboms įvairių spalvų: bario druskos nuspalvindavo žaliai, stroncio — raudonai, o natrio — geltonai. Negana to, buvo sukurti ugninių spalvų simboliai. Žydra reiškė Dao — gyvenimo kelią, raudona buvo Kinų imperijos tvirtumą simbolizuojanti spalva, geltona — tai aukso vidurys, o žalia — žemės stichija. Nagingieji meistrai išmoko daryti „drakonus“, tai yra, ugnines juostas, besiraitančias danguje, taip pat „vandens“ ir „žemės žiurkes“ — ugnies kamuolius, kurie riedėjo per dangų arba vandens paviršiumi.

Kelias į Europą

Su kiekvienu dešimtmečiu fejerverkų gamyba vis tobulėjo. XIII a. pabaigoje į kinų imperatoriaus, Čingischano anūko Chubilajaus dvarą buvo atvykęs įžymusis Markas Polas. Jam pirmajam iš europiečių nusišypsojo laimė stebėti šventinius imperatoriškuosius fejerverkus, kurie paliko keliautojui didžiulį įspūdį. Markas Polas atvežė į Europą parako receptą ir pasakojimus apie kiniškas „dangaus gėles“. Iki to meto europiečiai galėjo grožėtis tik inkvizicijos laužais, bet po Marko Polo kelionės kiekvieną šventę lydėdavo pirotechnikos fantazijos, kasmet vis įdomesnės ir išradingesnės.
XVI amžiuje Europoje konkuravo dvi pirotechnikų mokyklos: italų ir vokiečių. Italai dirbo su fejerverkų formomis, o vokiečiai tobulino jų turinį, tai yra, cheminę sudėtį. Kiekvienas save gerbiantis valdovas savo dvare turėjo fejerverkų meistrą. Pavyzdžiui, Milano hercogo Galeako Sfrorco fejerverkų meistras buvo žymusis Leonardas da Vinčis. Specialieji efektai kainavo nepigiai, juo labiau, kad jiems buvo naudojamas parakas, būtinas gynybai. Hercogas turėjo šešiolika patrankų, bet kai prie Milano priartėjo prancūzų kariuomenė, šaudyti į juos nebuvo kuo — visas parakas buvo išnaudotas pramogoms.
Didelė žaidimų su ugnimi mėgėja buvo karalienė Elžbieta I — 1572 metais fejerverkams Vorviko pilyje ji išleido milžinišką tiems laikams sumą — 200 svarų. Nenusileisdavo jai ir įpėdiniai — 1749 metais karalius Georgas II skyrė 14 500 svarų fejerverkams Londono Gryn parke, kur buvo pagamintos didžiulės dekoracijos ir skambėjo specialiai tai progai parašyta didžiojo Hendelio muzika. Deja, atsitiktinė žiežirba sudegino dekoracijas, panikos metu žuvo 14 žmonių, ir didieji fejerverkai Britanijoje baigėsi daugeliui metų.

Vietoj muzikos – ugnis

XIX a. mokslas praturtino pirotechniką svarbiais išradimais. Prie raketų pradėjo tvirtinti parašiutus, dėl to jos galėjo ilgiau išbūti ore. Prancūzų chemikas Klodas Bertolė atrado kalio chloratą (bertoleto druską). Pridėjus jo į paraką šviesos pliūpsnis būdavo ryškiai mėlynos spalvos, ko anksčiau niekaip nepavykdavo padaryti. Naudojantis chemijos mokslo išradimais liepsnų ryškumą ir spalvingumą mokslininkams pavyko sustiprinti daug kartų. Todėl palaipsniui buvo nustota naudoti dekoracijas, per pasirodymus nebeskambėjo muzika, nebebuvo skaitomos eilės — viešpatavo ugnies kalba.
Chemijos mokslo plėtra ir išaugusi ugnies pramogų paklausa pastūmėjo organizuoti masinę fejerverkų gamybą. Jie tapo prieinami bene kiekvienam norinčiajam. Atsirado ir pirmieji įrenginiai fejerverkams paleisti; vieno iš jų autorius Pavelas Cytovičius, XIX amžiaus pabaigoje rašė: „Fejerverkai reikalingi pagyvinti šventes. Fejerverko laukimas sužadina smalsumą; menama lekiančių raketų, bombų, šnypštimų ir sproginėjimų grėsmė jaudina žiūrovą ir suteikia reginiui žavesio“.

Žaidimai su ugnimi

Kiekvienas norintysis šiandien gali įsigyti ir paleisti į orą „romėnišką žvakę“, uždegti „fontaną“ ar „malūno ratą“. Deja, tokie sudėtingi fejerverkai kainuoja gana brangiai, kur kas pigesnės ir todėl populiaresnės yra vadinamosios petardos. Pietų prancūzų dialektu šis žodis reiškia „gadinti orą“, ir reikia pasakyti, kad gaminiai visiškai pateisina savo vardą. Dega petardos neilgai, užtat kurtinamai pokši, per šventes paversdamos mūsų gatves stichinės nelaimės zona. Didžiuosiuose miestuose tai jau tapo rimta problema, tad kai kuriuose šalyse fejerverkų mėgėjams numatyti rimti suvaržymai.
Be abejo, šiuolaikiniai kokybiški fejerverkai, ypač tie, kurie organizuojami tarptautinių švenčių proga ar įeina į pirotechnikos festivalių programą — itin gražus ir įspūdingas reginys. Vienas iš pačių žinomiausių – surengtas 1986-aisiais Laisvės statulos šimtmečiui pažymėti. Virš Amerikos simbolio į dangų pakilo 22 tūkstančiai užtaisų. Juos papildė 18 tūkstančių ugnies fontanų, uždegtų pačioje statulos papėdėje. Šis ugnies šou iki šiol laikomas pačiu įspūdingiausiu per visą JAV istoriją.
O patį didžiausią fejerverką pasaulyje 1988-aisiais metais išvydo japonai: danguje sprogusi 700 kg sverianti raketa suformavo daugiau negu vieno kilometro skersmens ugninį kamuolį. 2008-ųjų vasarą Olimpinių žaidynių Pekine atidarymo metu surengtas ugnies spektaklis sužavėjo net pačius reikliausius žiūrovus.

Šaltinis: 15min.lt

Tags: fejerverkai, fejerverkas, parakas, pirotechnika, pirotechnikos gaminiai, saliutai, ugnis
Posted in Be temos | No Comments »

Norint, kad švenčių puošmena – fejerverkas – netaptų nelaimės priežastimi, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių:

Pirkite tik iš legaliai, atvirai prekiaujančių ir prireikus galinčių parodyti leidimus pardavėjų. Išsirinkę fejerverkus įsitinkite, kad yra nurodyta naudojimo instrukcija, galiojimo laikas, gamintojo arba tiekėjo pavadinimas ir adresas.

Visada laikykitės ant gaminio esančios eksploatacijos instrukcijos. Ją skaitykite įdėmiai, kad tiksliai žinotumėte, kaip elgtis.

Laikykite fejerverkus toliau nuo vaikų. Vaikai stebėti fejerverką turėtų tik prižiūrimi suaugusiųjų. Pagal statistiką daugiausiai nukenčia būtent vaikai, dažniausiai tada, kai jų neprižiūri. Nepamirškite, kad tai nėra žaisliukas ir niekada neturi patekti į vaikų rankas, nepaisant to, kokie saugūs fejerverkai atrodytų. Vaikų rankose net bengalinės ugnelės gali būti pavojingos.

Žiūrovams parinkite vietą per saugų atstumą, nurodytą ant fejerverko pakuotės. Tai reikalinga tam, kad, jei fejerverkas nukristų arba suveiktų ne taip, kaip turėtų, užtaisai ir žiežirbos nesužeistų žiūrovų.

Fejerverką rekomenduotina uždegti bengaline ugnele ar kitu ugnies šaltiniu, kuris leistų šią procedūrą atlikti nesiartinant prie fejerverko. Degtukai ir žiebtuvėliai nėra patikimi, ypač pučiant stipriam vėjui.

Saugoti reikia sausoje, bet vėsioje patalpoje, nes per didelė drėgmė gali pakenkti, o karštis – tapti gaisro priežastimi. Prieš naudojimą arba naudojant nereikalingi fejerverkai turėtų būti medinėje arba kartoninėje dėžėje 15 metrų nuo paleidimo vietos, kur jie bus apsaugoti nuo kibirkščių.

Naudoti reiktų tik atvirose vietose – būtinai lauke, ne mažiau kaip 100 metrų nuo pastatų, sausos žolės ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų.

Niekada nedekite fejerverko pasilenkę virš jo, nes, fejerverkui netikėtai užsidegus, veido ir rankų nudegimai neišvengiami. Degdami prisėskite ir dekite dagtį per ištiestos rankos atstumą.

Didelį būtinai apkraukite plytomis, akmenimis, žeme arba sniegu, kad veikdamas jis netyčia neapvirstų. Labai pavojinga, kai pasvyra ir salvė pradeda lėkti į žiūrovus.

Naktį naudokitės žibintuvėliu. Pasišviečiant žibintuvėliu ieškoti fejerverko dagties yra daug lengviau ir saugiau, negu pasišvietimui naudoti atvirą liepsną. Žibintuvėliu galima apšviesti ir patį gaminį, įsitikinant, kad pasiruošimo metu jis nenuvirto.

Gyvūnus reiktų palikti namuose, nes fejerverko gali išsigąsti net pats didžiausias šuo ar katė. Norėdami apsaugoti nuo streso šventės metu, išveskite juos į tolimiausią kambarį, langus užtraukite užuolaidomis ir įjunkite televizorių arba muziką, kurie sumažins fejerverkų keliamą triukšmą. Jeigu jūs pats leidžiate kažkur toliau, pasirūpinkite gyvūnais, nes fejerverkų gali turėti ir kaimynai.

Jei negalite rasti fejerverko dagties, jokiu būdu nenaudokite jo.

Nelaikykite degančio fejerverko rankose ir jokiu būdu nemeskite jo į žmones. Nemažai traumų patiria laikantieji fejerverkus rankose arba tada, kai degantis fejerverkas paleidžiamas į žmones. Kartais dagtis dega trumpiau, negu tikimasi, ir fejerverkas gali sprogti rankose.

Jokiu būdu neardykite ir nemėginkite uždegti panaudoto. Fejerverkų perdarymas – garantuoti nemalonumai. Neardykite jų. Kai kurie naudojami chemikalai yra nuodingi. Jei dagtis sudegė, o fejerverkas nesuveikė, palaukite 10 minučių ir įmeskite jį į vandenį. Kartais dagtis gali ne degti, o smilkti (šis defektas dažnai pasitaiko), o vėliau vėl staiga įsidegti, tad prie nesuveikusio fejerverko 10 minučių bet kokiu atveju artintis nereikėtų.

Leisdami fejerverkus būtinai šalia turėkite vandens ir būkite pasirengę užgesinti netikėtą ugnies šaltinį ar smilkstančius likučius. Dar geriau būtų nedidelis automobilinis gesintuvas. Juo galima gesinti per atstumą ir nesunku nešiotis.

Panaudotą fejerverką taip pat reiktų pamerkti į vandenį. Tai ne tik suskaidys likusius chemikalus, bet ir užgesins visus smilkstančius nuodėgulius, kurie galėtų sukelti gaisrą.

Niekada nedėkite fejerverko į stiklinį ar metalinį indą. Jei toks indas sprogs, pasklidusios skeveldros gali sužeisti ne vieną netoliese esantį žmogų. Vienintelė saugi išimtis – raketos stabilizatorių įstatyti į vamzdį arba butelį.

Jokiu būdu nesinešiokite kišenėse. Kai kurios sudėtinės dalys gali sprogti nuo smūgio, trynimo arba įkaitimo.

Nenaudokite tų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Saugomas sausoje ir vėsioje patalpoje ilgai gali atrodyti kaip naujas, tačiau bet koks pajudinimas per šį laiką gali tapti parako išbyrėjimo priežastimi, dėl kurios susidaro oro tarpų, veikiančių kaip mažytės degimo kameros ir galinčių tapti netikėto sprogimo priežastimi.

Baigę leisti fejerverkus, sutvarkykite leidimo vietą. Nepalikite šiukšlių. Likučiai gali būti pavojingi mažiems vaikams ir gyvūnams. Grįžę namo būtinai nusiplaukite rankas.

Šaltinis:  visasverslas.lt

Tags: fejerverkai, fejerverku saugumo taisykles, fejerverku tachnika, kaip taisiklingai issauti fejerverka, pirotechnikos gaminiai
Posted in Be temos | No Comments »

Jau virš penkių metų įmonės darbuotojai turintys licencijas užsiima fejerverkų pardavimu ir organizavimu. Su kiekvienais metais pirotechnikos gaminių pasirinkimas didėja, jų kokybė gerėja, o efektai tampa vis daugiau originalūs ir spalvingi.

Mes atrenkame, išbandome ir tik tada pasiūlome savo klientams pačią geriausią produkciją iš žinomiausių kompanijų, importuojančių pirotechniką į Europą.

Jūsų šventei, gimtadieniui, vestuvėms, įmonės renginiui, naujiesiems metams galėsite pasirinkti fejerverkus nuo mėgėjiškų saliutų iki profesionalių pirotechnikos gaminių.

Mėgėjiškus saliutus, trunkančius iki trijų minučių su dviejų colių šovinių diametru, po nedidelio instruktažo galėsite paleisti patys. Tuo tarpu galingus profesionalius fejerverkus su šovinių diametru iki šešių colių praves dvi kvalifikuotos komandos, kurios iš anksto susipažins su fejerverkų šaudymo vieta, paruoš, sumontuos šaudymo įrangą, garso kolonėles ir tiksliai nustatytu laiku pagal muziką pradės fejerverkų šou!

Mūsų įgūdžiai ir patirtis garantuoja įspūdingą fejerverkų reginį ir Jūsų šventės neišdildomus įspūdžius.

Tags: fejerverkai, gamitadienio fejerverkas, naujuju metu fejerverkai, pirotechnikos gaminiai, renginiu fejerverkai, saliutas, sventinis fejerverkas, vestuvinis fejerverkas, vestuviu fejerverkas
Posted in Be temos | No Comments »